Agnė Zakaravičiūtė: padedama mentorystės išmokau neriboti savo tikslų

Pirmą kartą apie LT Big Brother perskaičiau prieš dvejus metus. Tikriausiai „Facebook‘e“ ar kurioje kitoje medijoje. Pamenu, tuomet jau nebuvau studentė ir ieškojau naujų krypčių profesinei karjerai. Visai neseniai buvau sau suformulavusi naują tikslą – įgyti akademinių politikos mokslų žinių ir būtent šioje srityje pradėti dirbti (pirmoji ir tuometė mano profesija buvo lietuvių filologija ir reklama). Nors turėjau planą, bet trūko profesionalo žiūros į jį ir patarimų. Todėl žinutė apie atranką į 9-ąjį LT Big Brother sezoną pasirodė esanti kaip tik man. O dar ir nevaržė jokiomis amžiaus ar studento statuso turėjimo taisyklėmis, kurias dažnai rasdavau kituose projektuose. Svarbiausia čia buvo motyvacija.

Tad nusprendžiau sudalyvauti. Pirmoji mano mentorė buvo MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė. Tuo metu ji vadovavo nevyriausybinei organizacijai Globalios Lietuvos lyderiai. Aš, žinoma, pradžioje labai nuogąstavau, kaipgi mes suderėsime? Ar rasime bendrų interesų ir pokalbio temų? Radom ir su kaupu. Be to, paaiškėjo, kad abi užaugome Kaune, visai netoli viena kitos, abi gimėme spalio mėnesį ir netgi baigėme tą patį fakultetą. Su Kotryna daug kalbėdavome apie mano ateities viziją, kartu dėliojome akcentus ir konkrečių veiksmų planą arba diskutuodavome, pavyzdžiui, apie networking’o technikas. Kartą gavau užduotį surašyti dešimt dalykų, kurie mane labiausiai veža darbe – o vėliau išsirinkti vieną. Lengva nebuvo, tačiau iki dabar esu išsigryninusi, koks aspektas man svarbiausias svarstant darbo pasiūlymus. Paprasta, bet pats, be mentoriaus, turbūt ne visada tai padarytum.

Taigi prabėgus keliems mėnesiams po pažinties su Kotryna aš jau gyvenau Vilniuje (anksčiau visą laiką gyvenau Kaune), tapau tarptautinių santykių ir diplomatijos programos studente VU TSPMI ir gavau stažuotę Europos Parlamento biure Vilniuje. O kadangi man mentorystė vis labiau atrodė patraukli ir keičianti, nusprendžiau aktyviau prisijungti ir prie projekto LT Big Brother veiklų.

Kas tave paskatino dalyvauti antrą kartą LT Big Brother mentorystės programoje?

Kadangi patiko ir buvo naudinga bei smagu pirmąjį kartą, nusprendžiau sudalyvauti ir antrą. Galvojau, gal man tiesiog pasisekė? Kartais pajuokauju, kad nusprendžiau patikrinti mentorystės mechanizmą dar kartą. Antras LT Big Brother sezonas man buvo išskirtinis, nes gavau galimybę bendrauti su dviem mentoriais. Vėlgi, turbūt viskas susidėliojo į savo vietas. Pusmečiui išvykusi studijuoti į Belgiją, intensyviau bendravau su ten gyvenančia teisininke ir įmonėje FTI Consulting dirbančia mentore Kristina Budryte, o Lietuvoje – su Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriumi Nerijumi Kaučiku.

Atsimenu, koučingo specialistas Tomas Misiukonis kartą yra sakęs, kad vykusi mentorystė yra tada, kai ir nejaukios tylos minutės gali tapti jaukiomis (na, kai tu esi tu ir elgiesi natūraliai) – kažkaip panašiai taip man buvo iškart vos pradėjus bendrauti su Nerijumi. Na, kai ir nusišnekėti nelabai imi bijoti. O tada ir susitikimų rezultato gali tikėtis. Su Nerijumi, prisimenu, konsultavausi studijų užsienyje, magistro darbo rašymo, darbo paieškos klausimais, nagrinėjom darbo institucijose ir privačiose įstaigose specifiką, pliusus ir minusus, ir, žinoma, kitas temas. Kad ir apie Europos Sąjungą. Kadangi ir mano darbas šiuo metu labai susijęs su ja. Bet apskritai pokalbiams temų netrūko ir, manau, netrūks ateityje.

Su Kristina pirmiausia susipažinau bendraudama nuotoliniu būdu, vėliau ji trumpam buvo grįžusi į Lietuvą, o paskui galiausiai į Belgiją išvažiavau ir aš pati. Belgijoje Kristina pirmiausia paliko puikios gidės ir pasakotojos apie šią šalį įspūdį. Kai klausai ir įdomu ne tik tau, bet matai, kad įdomu ir pačiai mentorei. Ir tai junti iškart. Kristina mane supažindino su darbo ir gyvenimo kultūra, istorija ir kitais Belgijos įdomumais. Davė praktinių patarimų. O kai atvyksti gyventi į kitą šalį, tai be galo svarbu. Prieš išvykstant į Lietuvą, ji išklausiusi mano viziją profesinėje srityje sakė: viskas su tavimi bus gerai. O jei turėsi kokių nors klausimų, būtinai rašyk.

Vienas geriausių dalykų man asmeniškai – tai gerokai už oficialių projekto termino ribų išsitęsęs bendravimas su mentoriais. Kai paskambinusi Kotrynai 9 valandą vakaro galiu tartis dėl profesinių pasirinkimų, arba kai susitikusi su Nerijumi, suprantu, kad projektas oficialiai jau pasibaigė, tačiau mentorius apie tai net nepagalvojo. Arba kai iš Kristinos gaunu pasiūlymą visada rašyti, kai tik prireiks konkretaus patarimo.

LT Big Brother man dar yra ir staigmenų projektas, kurio metu sutinku daug puikių, motyvuotų ir motyvuojančių, profesionalių žmonių. Taip paskutiniame sezone susipažinau su mentore Eleonora Sakalauskaite, kuri visai netikėtai susirašinėjant el. laiškais, pasiūlė susitikti Belgijoje jos kelionės metu. Gavosi smagi ekskursijų ir pažinties Briuselyje diena.

Šiandien galvoju, kad atviras, nevaržantis, neformalus ir jungiantis nerealius žmones – toks yra LT Big Brother. Manau, kad projektas ir jo mentoriai apskritai praplėtė mano požiūrį į karjerą ir kitus gyvenimo pasirinkimus, išmokė daugiau laisvės ir stipriai prisidėjo prie to, kad siekčiau ir tikėčiau net tuo, kas iš pradžių atrodo nepasiekiama. Nes ribų tam, ko gali imtis, iš tiesų juk ir nėra. Tad pirmyn!